Fęrsluflokkur: Bloggar

Hękkun Sjįvar af mannavöldum

 Nżjustu gögn frį gervitunglum NASA sżna aš Gręnlandsjökull hefur einungis rżrnaš um 0,3% į sķšustu 115 įrum.  NASA var nś ekkert aš flagga žessum nišurstöšum mikiš, enda ekki ķ neinu samręmi viš gengdarlausan hnatthlżnunnar og hemsendaįróšur žann, sem sś stofnun hefur fariš ķ fylkingarbrjósti fyrir.

 

 Žaš hafa žó veriš dregnir į flot aš vanda nokkrir hįskólamenntašir spunameistarar, (žeir kalla sig yfirleitt vķsindamenn, žó aš vķsindaleg vinnubrögš séu jafnan lįtin lönd og leišcool) sem hafa fengiš žaš lķtt öfundsverša verkefni, aš smķša eitthvaš ógnvekjandi śr gögnunum.  Žaš hefur žó gengiš fremur treglega, enda mżfluga afleitt smķšaefni til ślfaldageršar. Sjį nįnar hér

 

 Eitt er alltaf lįtiš fylgja meš žegar žetta liš minnist į sušurskautiš eša Gręnland, og žaš er meint hękkun sjįvar.  Og į hśn aš vera 2-3mm+ į įri og hrašvaxandi.

 

 Sķšuhafi hefur haft įgętis ašstöšu til aš fylgjast meš sjįvarstöšu į einni tiltekinni steinbryggju į höfušborgarsvęšinu sķšustu 25 įrin.  Žar ętti hafiš samkvęmt IPCC aš hafa hękkaš um 5-8cm į žessum tķma, en žarna hefur sjįvarstaša ķ stórstreymi og viš svipaša loftžyngd haldist alveg merkilega stöšug allan tķman, og žaš žó aš nesiš sem bryggjan stendur viš eigi aš vera örlķtiš sķgandi.

 

 Doktor Nils Axel Mörner hefur vķst rekist į žaš sama ķ sķnum męlingum um allan heim og žegar hann fór aš kanna hverju žetta sętti žį kom ķ ljós aš leitašur hafši veriš uppi einn (jį 1.) sjįvarstöšumęlir ķ Hong Kong sem stendur į svęši sem sķgur frekar hratt og öll gervihnattagögn "leišrétt" til samręmis viš hann. eša eins og einn af fulltrśum IPCC oršaši žaš “We had to adjust the record, otherwise there would not be any trend.”

 "According to Peltier (1998), the zero isobase, which is the reference point for calculating the global isostatic adjustment, passed through Hong Kong, where a single tide gauge gives a sea level rise of 2.3 mm/year relative to the isobase. This is exactly the same as the apparent trend in sea-level rise over the decade 1992-2003 in Fig. 7 . However, this single tide gauge record is an outlier: it is contradicted by the four other records existing in Hong Kong, and obviously represents a site-specific subsidence, a fact well known to local geologists.
Nevertheless, Fig. 7 shows that the keepers of the satellite altimetry record have introduced a new calibration factor – an upward tilt compared with the raw data, which show no real uptrend in sea level. At the Moscow global warming meeting in 2005, in answer to my criticisms about this “correction,” one of the persons in the British IPCC delegation said, “We had to adjust the record, otherwise there would not be any trend.”

 

satellite-altimetry-se-level-topex-poseidon-500_lei_r_1275377.gif

Svona litu gervihnattagögnin śt fyrir "leišréttingu"

 

sea-level-rise-satellite-altimetry-after-adjustment-500.gif

Og hérna er svo bśiš aš laga žetta svona ašeins til.

Mikill er mįttur vķsindanna.

 


Rusl-vķsindi & krana-blašamennska

 Hvernig er žaš oršin frétt aš jökullinn hafi tapaš 0,3 prosentum af ķsmassa sķnum į 115 įrum.  Héldu menn ķ alvörunni aš brįšnunin hefši veriš minni en žetta,(Brįšnunin hrašari en tališ var) og ef svo er, hversvegna öll žessi ślfur-ślfur umfjöllun sķšustu įr um Gręnlandsjökul.

 Ķ žessari grein er sagt aš jökullinn hafi tapaš 9.000 gigatonnum af ķs į sķšustu öld, en rannsóknin sem vķsaš er ķ er fyrir tķman frį įrinu 1900 til dagsins ķ dag, sem er 15 įrum lengra en sķšasta öld eša 115 įr.  Žį er žess heldur ķ engu getiš aš veriš er aš tala um Amerķsk tonn, en į Ķslandi notum viš metrakerfiš, žetta eru žvķ ašeins tęp 8.165 gigatonn.

 Gręnlandsjökull er u.ž.b. 2.608.000 gigatonn, žetta gerir žvķ 0,313% jökulsins, sem er ekkert merkilegt.

 Sķšan er vašiš beint ķ meira ślfur-ślfur og sagt aš haršfenniš sé, sķšan 2012 hętt aš taka viš vatni og gefiš ķ skyn aš žaš sé heitum sumrum aš kenna.  Žetta er frekar vafasöm tenging žar sem eldra lag ķ fönnum jökulsins sżnir sama įstand fyrir u.ž.b. 150 įrum og er žetta tengt miklum skógareldum ķ Kanada žau įr og öskulagi sem settist į jökulinn og orsakaši sólbrįš sem varš aš ķshellu og lokaši fönninni fyrir vatni, žaš er alt eins lķklegt aš Eyjafjallajökull 2010-11 eigi hér nokkra sök įsamt skógareldum stóru sem geisušu į žessum tķma.

 Žį sżna borkjarnar einnig aš brįšnun af žessu tagi viršist koma nokkuš reglulega į u.ž.b. 150 įra fresti.

A researcher said it was a recurring 150 year event that was ‘right on time‘:
“Ice cores from Summit show that melting events of this type occur about once every 150 years on average. With the last one happening in 1889, this event is right on time,” says Lora Koenig, a Goddard glaciologist and a member of the research team analyzing the satellite data.http://wattsupwiththat.com/2012/07/24/greenland-ice-melt-every-150-years-is-right-on-time/


mbl.is Brįšnunin hrašari en tališ var
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Tilfinningaklįm

 Nś žarf bara aš passa aš senda jafn mikinn snjó eins og fellur į hverri sekśndu aš mešaltali į allan gręnlandsjökul og umlykja hann meš žvķ hitastigi sem er žar sem hann fellur og žį eru žetta oršiš vķsindi.

En žį veršur žetta lķka žarna aš eilķfu, og žaš hentar ekki mįlstašnum.


mbl.is Ķsklukka Ólafs komin upp
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

SŽ og Öskubuska

  Alžjóša vešurstofan WMO = World Meteorological Organisation the UN weather body. Žetta er ekki vešurstofa žetta er einn af örmum sameinušu žjóšanna, klęddur sem vešurstofa.  Žessi grein viršist vera svona sérpöntuš fyrir loftslagsrįšstefnuna eftir viku, als konar tilfęrslur į gögnum til aš fį réttu stikkoršin, žeir sleppa nóvember, sem var kaldur, en taka nov og des frį sķšasta įri (óvenju hlżjir) og velja sķšan hentug višmišunnartķmabil, 1880-1899 & 1961-1990 (óvenju köld)

 Žetta er nokkuš sem ég hef kosiš aš kalla Öskubusku-vķsindi.  Žś byrjar į žvķ aš įkveša nišurstöšuna og klippir svo tęrnar og hęlana af gögnunum žar til žś getur trošiš žeim į sinn staš.  Sķšan reyniršu aš fį menn til aš skuldbinda sig óafturkręft til aš hlķta nišurstöšunni įšur en einhver tekur eftir öllu blóšinu og fer aš skoša gögnin.

 IPCC eša loftslagsrįš sameinušu žjóšanna er oftast, ranglega žżtt loftslagsnefnd, en panel er ķ žessu tilfelli rįš, ekki nefnd, er skrķtiš fyrirbęri. Žessu rįši hefur veriš beitt mjög stķft ķ žvķ grķšarlega valda og peningabrölti sem umlykur umręšuna um hnattręna hlżnun, enda til žess stofnaš.

 Žaš er alveg magnaš hversu algerlega einhliša alt sem žetta rįš sendir frį sér er, en žaš į sér žó sķnar skżringar. Žegar leggja į mat į hin żmsu gögn og įlit sem frį rįši žessu koma žį er naušsynlegt aš skoša hvernig til žess er stofnaš.

Ķ stofnskrį rįšsins er hlutverk žess afmarkaš svo.

"Hlutverk IPCC er aš meta vķsindalegar, tęknilegar og žjóš-hagsfręšilegar upplżsingar sem nota mį til rökstušnings og skilnings į vķsindalegri undirstöšu hęttunnar af manngeršum loftslagsbreytingum, mögulegum įföllum vegna žessa og ašferšum til ašlögunar og minnkunar skaša."

 Eša į mannamįli, IPCC į aš semja skżrslur um magn og ógn hnattręnnar hlżnunar af mannavöldum og leggja til hvaš megi gera til minnka įhrif af žvķ sama.

 Hér er nś bżsna žröngt snišinn stakkurinn. Nišurstaša allra rannsókna er fyrirfram įkvešinn, loftslagsbreytingar skulu vera af mannavöldum, žęr skulu jafnframt vera skašlegar, ef nišurstašan er önnur žį į hśn ekki erindi ķ skżrslu frį žessari stofnun.  

Og hvernig skyldi nś standa į žvķ?

IPCC er sett į fót af WMO og fyrirrennara sķnum hjį SŽ UNEP en sś stofnun laut forręšis Maurice nokkurs Strong, sem var mikill įhrifavaldur innan SŽ um langan tķma.
 Strong įtti sér žann draum heitastann aš gera SŽ aš Heimsvaldi (Global government) meš egin skattlagningarvaldi og ķ raun ónęmt og utan leikreglna lżšręšis, svona nokkursskonar skriffinna einręši sjįlfskipaša góša fólksins, og var sķfellt aš leita leiša til aš auka völd SŽ og gera SŽ kleyft aš leggja skatta į išnrķkin til aš fjįrmagna ķmisskonar SŽ starfsemi ķ žrišja heiminum.


  Nś er ég ekki aš segja aš žaš geti ekki veriš neitt bitastętt ķ skżrslum IPCC en ekki bśast viš jafnri og hlutlausri umfjöllun um efniš frį žeim, žeir einfaldlega mega žaš ekki.

97% Sammįla


mbl.is Heitasta įr frį žvķ aš męlingar hófust
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Vandaš.

 Žaš er greinilega hęgt aš fį flest birt sem vķsindi ef fyrirsögnin er mįlstašnum žóknanleg. Greinin sjįlf er sķšan aš mestu innistęšulaus og vķsar ķ nżjar og lķtt reyndar rannsóknarašferšir, auk žess sem aš fariš er mjög frjįlslega meš sannleikann ķ fullyršingum um eldri gögm.

Moggin mį žó eiga žaš aš žeir bęta oršinu "mögulega" inn ķ fyrirsögnina, en svo vandašir eru žeir hjį Phys.org ekki.

 Ég spyr, žęttu žetta bošleg vķsindi.

Įhrif skyrneyslu į ofbeldi meiri en tališ var.

Samkvęmt nżjum rannsóknum į mógröfum į langanesi var skyrneysla vķkinga um helmingi minn en tališ var.
Žessvegna gęti žįttur skyrneyslu ķ ofbeldisverkum vķkinga veriš vanmetinn, (ofmetinn, réttmetinn eša enginn)

Žaš er žvķ mikilvęgara en nokkru sinni fyr aš setja ofurskatta į landbśnaš til aš sporna viš ofbeldi.


mbl.is Įhrif koltvķsżrings mögulega vanmetin
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Stangast EKKI į viš stjórnarskrį

Jafnréttisįkvęši stjórnarskrįr beinlķnis bannar mismunun af žvķ tagi sem Kristrśn er hér aš heimta.

Žaš eru žvert į móti jafnréttislögin sem stangast į viš žetta įkvęši stjórnarskrįr. Jafnréttislögin (sem meš réttu ęttu aš heita misréttislögin) fara fram į aš fólki sé mismunaš eftir kyni, žegar kemur aš rįšningum.

 Žaš er frekar sorglegt aš manneskja sem gegnir žessari tilteknu stöšu sé ekki lęs į stjórnarskrįna og eša, hafi ekki betri skilning į lögum en žetta.

Og ef hśn er gott dęmi um konur ķ stétt lögmanna, žį er ég nś ekki hissa į aš illa gangi aš finna hęfar konur ķ žessa nefnd, eša ķ hęstarétt.

 


mbl.is Bókstafstślkun gegn stjórnarskrį
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband